2 unanständig; unflätig; zotig.
【きわい】
きわ~いkiwa~i
2 unanständig; unflätig; zotig.
| Mizenkei |
きわ•かろ{う}
|
|---|---|
| Ren’yōkei |
きわ•く{ない・た}
きわ•かっ
|
| Shūshikei | きわ•い{。} |
| Rentaikei |
きわ•い{とき}
|
| Kateikei | きわ•けれ{ば} |
Kommentare